- suteikinėti
- suteikinė́ti NdŽ iter. 1 suteikti. \ teikinėti; įteikinėti; nuteikinėti; suteikinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
atleidinėti — iter. dem. atleisti. 1. dovanoti nusikaltusiam: Įkaušę kaimynai atleidinėjo vienas kitam senas kaltes ir nesusipratimus J.Marc. Mes mokame išsisukinėti, sau atleidinėti, pasiteisinti rš. ║ bažn. suteikinėti nuodėmių atleidimą: Kunigai pripratę… … Dictionary of the Lithuanian Language
leidinėti — leidinėti, ėja, ėjo iter. dem. leisti. 1. duoti vis įeiti: Ar mes čia kelsimės juos leidinėti (įleisti po vieną)?! Rm. 2. suteikinėti laisvę: Parvažiavai?.. paleido? – Kas mane leidinės, kad niekas nebuvo suėmęs Žem. 3. atrišinėti: Leidinėja… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuteikinėti — iter. 1 nuteikti 2: Šitaip save įtikinėjo ir nuteikinėjo rš. teikinėti; įteikinėti; nuteikinėti; suteikinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paleidinėti — iter. dem. paleisti. 1. suteikinėti laisvę: Darbininkai paleidinėja kalinius rš. 2. pakeisti, pavaduoti (ganantį, ariantį…): Pietų paleidinėju rš. 3. refl. ištvirkti: Seniau svietas gyveno, dabar pasleidinėja Brsl. leidinėti; apleidinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įteikinėti — DŽ; Ser iter. 1 įteikti 1: Ne vieną kartą svetimšaliai jūrininkai grasino Havajų karalystei, išsilaipinę įteikinėjo ultimatumus rš. teikinėti; įteikinėti; nuteikinėti; suteikinėti … Dictionary of the Lithuanian Language